Soiree greitis pažintys avis,

Tai, kad naciai klastote pasinaudojo kaip globalinio užkariavimo vadovė­ liu, tikrai nėra antisemitizmo istorijos dalis, tačiau tik ši istorija gali paaiškinti, kodėl niekuo nepagrįsta pasaka buvo pakankamai įtikinama, kad būtų naudin­ ga kaip antižydiškos propagandos užuomazga. Galop Živilė užmigo pavargusi nuo kankinančio laukimo, nuo savigraužos, nuo sunkių minčių, sumaišties ir neatsakytų klausimų.

soiree greitis pažintys avis

Apysaka Jau daugiau nei savaitę laikėsi giedra, bekraštėje dangaus žydrynėje kur ne kur baltavo menkas debesėlis, oras jau kelios dienos buvo įkaitęs bemaž iki trisdešimties laipsnių, — tokia kaitra gegužyje išties atrodė neįprastai, netgi keistokai.

Jeigu nebūtum savomis akimis regėjęs, nieku gyvu netikėtum, kad dar nė mėnuo nepraslinko, kai balandį, gaudžiant šventų Velykų varpams, dausos barstė sniegą, net mėgino pustyti: ne, ne taip jau ir mažai prisnigo, o sniegas suvis ištirpo tik prieš patį Atvelykį, po šilto šeštadieninio staiga prapliupusio lietaus, kurio gausiai palaistyti sužaliavo žolynai, pradėjo sprogti krūmai ir medžiai.

Užteko vos kelių parų, kad beržai, drebulės, gluosniai žaluma pasidabintų; nelyginant ilgiau busdami, niekur nesiskubindami, vėliau pradėjo žaliuoti klevai, kurie augo pažinčių svetainė tiekimui taką, nusitiesusį iki seno ir rūpestingai puoselėjamo sodo.

Kaip klevai, taip ir obelys, išsikerojusios vienuolyno sode, ką tik pradėjo sprogti. Kaip ir kasryt, kai Živilė nubudo, dar viskas skendėjo tamsoje. Tačiau Kantrienė nesivartė pataluose, nemėgino dar, nors ir trumpam, bent kol ims brėkšti, kokią valandėlę snustelėti, o ropštėsi iš lovos į elektrinį vežimėlį, stengėsi kuo greičiau susitvarkyti rytinius reikalus ir šilčiau apsirengusi leidosi klevais apsodintu taku į sodą.

Nepaisydama ankstaus ryto vėsos, ji skubėjo, kad suspėtų pasitikti tekančią saulę. Moters rankos, kaip ir kojos, buvo pažeistos paralyžiaus, todėl ji nepajėgė greitai apsirengti — ir prie darbų Živilė sugaišdavo bent tris kartus ilgiau, nei užtruktų sveikas žmogus. Todėl, kad spėtų susitvarkyti, ji keldavosi anksčiau — taip jau buvo pripratusi Sykį, gana ilgokai sagstydamasi palaidinės sagas, ji pagalvojo, kad lėčiau apsirengdama ar ką nors kita darydama ne vien tiktai lavina, mankština sustirusius, nejudrius rankų pirštus, bet stiprina ir charakterį, ugdo kantrybę ir valią.

Šios savybės labai reikalingos neįgaliam žmogui. Tekančią saulę ji beveik kasryt pasitikdavo prie vienos obels, iki kurios pasistengdavo laiku atriedėti elektriniu vežimėliu. Živilei regėjosi, kad šita obelis yra išskirtinė visame sode; moteris juto, kad šitas medis labiau nei kiti skleidžia ramybę ir ją guodžia, kad šalia jo kamieno soiree greitis pažintys avis po šakomis būdavo jauku stovėti; čia drąsiau ir lengviau ji įstengdavo prisiminti slogius dalykus, net apmąstyti tai, ką buvo lemta patirti; vienuolyno sode lengvai atsipalaiduodavo, pamiršdavo praeities negandas, nutoldavo nuo tikrovės ir panirdavo į gaivias svajones.

Buvimas ryto ramybėje jai prilygo lyg ir savitai maldai, lyg ir meditacijai prieš rytines pamaldas, kuriose ji dalyvaudavo kartu su vienuolėmis. Ne, ji nebuvo piligrimė, ne nusidėjėlė, nusprendusi melstis vienuolyno prieglobstyje, už ką nors atgailauti.

Živilė paprasčiausiai neturėjo kur gyventi. Na, taip — Kantrienė tapo bename Nors ją pažinojusiems tuo buvo sunku patikėti. Iki tol, kol antstoliai neišvarė jos iš nuosavo buto Tąryt ji kažkodėl neskubėjo, visai nesistengė kuo greičiau nuvažiuoti iki sodo, iki savo obels: jos vežimėlis vos judėjo taku, kartais net sustodamas.

Pro vieną matėsi Eifelio bokštas, pro kitą - kiemas ir modernus administracinis stiklo pastatas. Salėje buvo keturi žmonės.

Vis pakeldama aukštyn akis, pažvelgdama į tik pradėjusias sprogti klevų šakas, mintimis Živilė sugrįždavo į vasarą: tada ji čia pirmąsyk buvo apsistojusi, tada šį taką gaubė vešli laja, pro ją nesimatė dangaus, lapija saugojo taką ir nuo nesmarkaus lietaus, — tie, soiree greitis pažintys avis sode užklupdavo lietus, glausdavosi klevų alėjoje.

Dabar gi, šviesėjančiame dangaus fone dar tik besiruošiančios žydėti klevų šakos atrodė tarsi piešinys, kuris auštant vis labiau švytėjo, žėrėjo, net tviskėjo: ne tiktai klevų šakos, bet ir sode augančios obelys.

Stephen - Clarke. .Vieneri - Metai.mesle.2006.lt

O jos pačios obelaitė Živilei įstabiausiai atrodė. Iš jos kamieno stiebėsi penkios storos šakos. Viena šaka buvo keistokai nuskelta, nelyginant žaibas į ją būtų trenkęs: ji atrodė negyva, nežaliavo, net ir vasarą neišleido jokio ūglio. Moteris prisiminė, kokios vešlios buvo vasarą kitos šakos Jai regėjos, kad šakos vešėjo tarsi tik sau, atskirai, net nesusipindamos savomis šakelėmis, net lapeliais nesusiliesdamos.

Jų atskirtis atrodė keistokai patraukli, bet sykiu ir glumino.

soiree greitis pažintys avis

Ši obelis tarsi įkūnijo Kantrių šeimą Kiekvieną akimirką vis labiau aušo, greitai turėjo išlįsti užtekėjusi saulė, kurios spinduliai jau glostė klevų viršūnes. Žiūrėdama į sodą Živilė matė, kaip žaismingai spinduliai jau šokčioja obelų, taip pat ir jos obelaitės šakose; ji pamanė, kad reikėtų paskubėti. Nenujautė, kad šį rytą nebus lemta prie medelio priartėti, paliesti jo vėsoko kamieno.

acefit.lt

Netikėtai išgirdo malonų, patikimą ir jau tapusį jai artimą kunigo Jurgio balsą: — Dievo garbė pažinčių santykiams, mieloji.

Ar nesušalote? Matau, kad jau senokai lauke.

soiree greitis pažintys avis

Tai jūs, — atsisukusi džiaugsmingai tarė Živilė. Ačiū už rūpestį.

Ne, tikrai ne, man visai nešalta, neblogai apsirengiau. Turbūt ir ši diena bus karštoka. Smagi ankstaus ryto vėsa. Rytais aš atsigaunu. Man gera būti vienuolyne ir jūsų globoje. Tada soiree greitis pažintys avis jas amžius pradėti internetu sms pečių ir tarė: — mus visus globoja Dievulis. Tik pažvelkit, kaip viskas atgiję, žaliuoja, tuoj tuoj pražys Aš irgi mėgstu ankstyvus rytmečius, kai aušta, kai teka saulė.

Atrodo, čia viskas teikia ypatingą ramybę, kuri tarsi dvelkia savotiška palaima. Iki pamaldų dar daugiau kaip valanda Eime, — šelmiškai prisimerkė.

Uploaded by

Drauge bus gardžiau Nors ji dar nebuvo spėjusi privažiuoti prie savo obels, kad ją paliestų, kad pasisveikintų, kad su ja tyloje pabuvusi pradėtų dieną, bet negalėjo atsispirti nuoširdžiam siūlymui. Niekis atrodė ir tai, kad su visais šį sykį nepusryčiaus. Juk kartais tyčia ji nieko iki pietų nevalgo, nes nevaikščiodama pradėjo stambėti, o nuo padidėjusio svorio tik dar sunkiau judėti, reikia daugiau pastangų, kad įsiropštų į vežimėlį. Moteris suprato, kad didelio pilvuko ji visai nepajėgs pakelti, lašiniai trukdys net lovoje apsiversti.

Welcome to Scribd!

Vargu ar pati Živilė žinojo, kiek sykių su kunigu Jurgiu ji gėrė arbatą ar mėgavosi kvapnia kava, nelengva būtų suskaičiuoti visus jųdviejų pasisėdėjimus: kai kurie jų užsitęsdavo ištisas valandas kalbantis apie gyvenimą, apie tai, kas gali būti skaudu ir kas pajėgia labiausiai praskaidrinti slogią nuotaiką, išblaškyti nerimą, pradžiuginti sielą.

Juodu šnekėjosi apie viską, gvildeno įvairias temas, aiškinosi buitines problemas, kurios atrodė menkos smulkmenos, bet kartais keldavo didelių rūpesčių, stengėsi įminti ir būties slėpinius, aptarti žmonių santykius, taip pat nusakyti asmeninį santykį su Dievu. Moteris kunigui išklojo kone visą savo gyvenimą.

soiree greitis pažintys avis

Ne, to daryti niekas jos neprašė, kunigas Jurgis lyg ir vengė klausinėti: jei ko ir paklausdavo, tai labai atsargiai, tarsi iš tolo, užuolankomis Neretai ji nė nesuvokdama, kad yra paklausta, lyg pati sava valia imdavo šnekėti, pasakoti, atvirauti.

Atrodė, kad išsipasakoti jai labai reikėjo, — ir ji neklydo: atvirumas lyg kokius akmenis nuritino nuo sielos staiga užgriuvusias negandas, netektis, skriaudas, soiree greitis pažintys avis šiek tiek atsitiesusi Živilė vėl tęstų vilties paieškas. Kai moteris ketino eiti išpažinties, kunigas Jurgis pasakė, kad tai nėra būtina, nes jų bendravimas atstoja išpažintį.

Jis patikino, kad jos nuodėmės jau išrištos. Nors ir Živilei regėjosi, kad jų bendravimas išties yra daugiau nei išpažintis prie klausyklos langelio, bet negalėjo sutikti su kunigu Jurgiu, kad esanti vos ne šventoji Ne, — purtė galvą, — jokia ji šventoji, jokia ji kankinė, ir nenori tokia būti, ji tik geidžia gyventi, ištverti, nepalūžti, netapti našta artimiesiems, ypač savo vaikams: na, taip, ji yra trijų vaikų motina.

Živilė patyrė, kad kiekvienam savas skausmas, nors ir pats menkiausias, yra stipriausias.

soiree greitis pažintys avis

Nelengva apibūdinti, apibrėžti, nusakyti, pamatuoti dvasios skausmus, kančias, kurias sukelia vidiniai pergyvenimai, nematomos žaizdos, kurios lyg ir neturėtų palikti randų. Šiame vienuolyne Živilė apsistojo jau ne pažintys konsultantas londonas sykį: praėjusią vasarą šioje Dievo palaimintoje vietoje jai pagyventi pasiūlė Jonė Kreivienė, kuri ją, tapusią bename, ir priglaudė — apgyvendino savo įmonės patalpose.

Apsukri moteris buvo ta Jonė: nors ir pati ištikta negalios, taip pat judanti vežimėlyje, bet sugebėjo tapti verslininke, įsteigė socialinę įmonę, kurioje dirbo net penki neįgalūs žmonės. Ko tik jie nedirbino šioje įmonėje: ir papuošalus, ir suvenyrus, galanterijos ir kitus gaminius, netgi siūdino minkštus, spalvotus, mielus žaislus.

Nors dirbantieji šiek tiek ir pavargdavo, darydami įvairius dalykus iš odos, popieriaus, medžiagos skiaučių, sagų, net ir akmenukų, bet buvo patenkinti ir dėkingi savo darbdavei Jonei. Gaudami algą jie galėjo šiek tiek geriau gyventi: jei ne darbas, verstųsi tik iš neįgalumo išmokų, reikėtų labai taupyti, pinigų užtektų susimokėti už telefoną ir internetą, o apie kitas pramogas liktų tik pasvajoti.

Dirbantys neįgalūs žmonės sykiais išgalėjo apsilankyti ir koncertuose, ir teatre. Taigi akivaizdu, kad šioje socialinėje soiree greitis pažintys avis buvo plėtojamas Kreivių šeimos verslas.

  • Emancipacijos dviprasmybės ir žydas - valstybės bankininkas
  • acefit.lt acefit.ltsLT - acefit.lt
  • 19 metų guy tikslas: dating 29
  • Выходит, - проговорила Николь немного погодя, - что некоторые из обитателей Нового Эдема, по каким-то причинам отвергнуты вами как непригодные.
  • Airijos laisvalaikio praleidimas

Bet argi tai galėjo ką nors nustebinti? Tikrai ne. Tai nebuvo jokia naujiena, tai buvo įprasta. Jonė šį verslą pradėjo vadovaudama vienai nevyriausybinei neįgaliųjų organizacijai. Būdama savo pačios įkurtos organizacijos prezidentė, Kreivienė užmezgė reikalingus ryšius valdžios institucijose, o svarbiausia — su įtakingais Darbo biržos asmenimis.

Be šių ryšių kažin ar būtų ji taip lengvai įsteigusi įmonę, gavusi finansinę paramą? Mėgdavo Jonė dažnai kartoti, kad jos vyras Vytenis ir dukrytė Aleksandra skausmingai išgyvena neįgaliųjų problemas, net naktimis negali užmigti, ir kone kasdien vis primindavo, kad jų šeima, dirbdama neįgaliųjų įmonėje, prisideda spręsdama likimo nuskriaustų žmonių problemas ir spartina jų integracijos procesą. Dar ji mėgo džiaugtis, kad jos mergaitė, gabi jauna specialistė, atsisakė geresnių darbo siūlymų, pavyzdžiui, komerciniame banke, kur ir alga būtų solidesnė, ir puikios galimybės kilti karjeros laipteliais.

Anot tos lapės Kreivienės, mieliausia dukrytė apsisprendė pasiaukoti ir likti su neįgaliaisiais, kurti jų gerovę.

soiree greitis pažintys avis

Jonė mėgo kartoti, kad jiems padeda Dievas. Beje, kasdien eidavo į bažnyčią. Tačiau toks didelis pamaldumas žadino prieštaringas mintis: žavėjo ir sykiu stebino, rodėsi perdėtas, dvelkiantis davatkiškumu. Kada Živilė apie Jonės gerumą papasakojo Gedui, apie neįgaliuosius rašančiam žurnalistui, jis perspėjo ją, kad per daug nepasitikėtų savo geradare; sakė, kad dažniausiai daug meldžiasi tie, kurie daug ir nusideda.

Nereikia pamiršti, kad šiais laikais niekas nieko neduoda šiaip sau — už dyką, — perspėjo Gedas. Tačiau buvo sunku juo patikėti: Živilė negalėjo taip greitai įžvelgti Jonės savanaudiškumo. Be to, ji negalėjo įtarti jokios klastos, apgavystės ar veidmainystės: ne, to, kas ateityje atsiskleis, ji net sapnuoti negalėjo Nors buvo įvairiausių šnekų ir visokių svarstymų, dėl kurių ir pačią Živilę vis dažniau apnikdavo abejonės, vis labiau soiree greitis pažintys avis, kad neįgaliųjų organizacijose ir įmonėse ištisos vadovų šeimos dirba tik iš altruizmo, bet ne dėl to, kad tai yra pakankamai pelninga.

Abejones stiprino ir nuogirdos apie vadovų sau bei artimiesiems įsigytus namus, vilas ar poilsiavietes prie ežerų Apie užsienio kurortuose praleistas atostogas Kartais apie prabangą ir patys viršininkai prasitardavo.

Apysaka Jau daugiau nei savaitę laikėsi giedra, bekraštėje dangaus žydrynėje kur ne kur baltavo menkas debesėlis, oras jau kelios dienos buvo įkaitęs bemaž iki trisdešimties laipsnių, — tokia kaitra gegužyje išties atrodė neįprastai, netgi keistokai. Jeigu nebūtum savomis akimis regėjęs, nieku gyvu netikėtum, kad dar nė mėnuo nepraslinko, kai balandį, gaudžiant šventų Velykų varpams, dausos barstė sniegą, net mėgino pustyti: ne, ne taip jau ir mažai prisnigo, o sniegas suvis ištirpo tik prieš patį Atvelykį, po šilto šeštadieninio staiga prapliupusio lietaus, kurio gausiai palaistyti sužaliavo žolynai, pradėjo sprogti krūmai ir medžiai. Užteko vos kelių parų, kad beržai, drebulės, gluosniai žaluma pasidabintų; nelyginant ilgiau busdami, niekur nesiskubindami, vėliau pradėjo žaliuoti klevai, kurie augo palei taką, nusitiesusį iki seno ir rūpestingai puoselėjamo sodo. Kaip klevai, taip ir obelys, išsikerojusios vienuolyno sode, ką tik pradėjo sprogti. Kaip ir kasryt, kai Živilė nubudo, dar viskas skendėjo tamsoje.

Ir tai nesunku suprasti: ko verta prabanga, jei ją turi slėpti ir apsimetinėti, kad esi toks pats, kaip visi, jei net į darbą negali eiti geriau apsirengęs, o jei kartais prireikia išsikviesti taksi, turi būti atsargus, kad nieks nepamatytų, — esi pasmerktas jausti nuolatinę baimę, būti budrus, kad kas nors neįtartų ko negero, blogo nepamanytų.

Beje, Pažinčių svetainė va kartą prasitarė, kad Jonė jo teiravosi apie butų kainas sostinės senamiestyje. Ne, taip greitai Živilė negalėjo liautis pasitikėti Jone, įtarti savo geradarės, kuriai jautė didžiulį dėkingumą už tai, kad pasiūlė pagyventi čia, pati dar ir atvežė į šitą vienuolyną.

Ne visur tvyro tokia ypatinga ramybė kaip čia: jauku ir vienuolyno celėje, ir ilguose skliautuotuose koridoriuose, soiree greitis pažintys avis jaukioje koplytėlėje; net sode regėjosi, kad kažkas laimina iš aukštybių, nelyginant debesyse ar dangaus žydrynėje nugrimzdęs angelas, kuris lėtai mojuodamas sparnais skleidžia palaimą. Pažinčių svetainė insultas viską gaubė jaukios ramybės ir pamaldžios palaimos skraistė, kurios globa suteikia saugumo kūnui ir sielai.

Neretai moteriai regėjosi, kad ji ne vežimėlyje sėdi, o yra pakilusi ligi lubų, ligi medžių šakų, ligi rausvų stogų, ligi bokštelio su blizgančiu kryžiumi, arba skrieja iki paties dangaus skliauto, — regėjo save aukštybėse, sakytum per sapną Praėjusiais metais, visai netyčia ir nenorėdamas išgąsdinti, kunigas užklupo Živilę vienuolyno sode, prie obelaitės: susimąsčiusi ji apžiūrinėjo šakas, tarsi mėgintų suskaičiuoti dar tebeaugančius ir neprinokusius obuoliukus.