Maišiklis pažintys melbourne. Naršymo meniu

New York: Schirmer Books. Kompiuteriai taip pat buvo naudojami, siekiant pamėgdžioti senovės didžiųjų kompozitorių, tokių kaip Mocartas , muziką.

Istorija[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Kompiuterinės muzikos vystymuisi didžiausios įtakos turėjo muzikos teorijos ir matematikos ryšys. Bendrai, naudojant CSIRAC, buvo atliekamas įprastinių kūrinių repertuaras, o ne plečiamas muzikinis mąstymas arba turtinami kompozicijos metodai, kurie dabar yra pagrindinė kompiuterinės muzikos sritis.

Seniausi žinomi kompiuteriais sukurtos muzikos įrašai buvo užrašyti Ferranti Mark 1 kompiuteriu, metų rudenį, panaudojus Mančesterio universitete išrastu pramoninio tipo Baby įrenginiu. Muzikinę programą sukūrė Christopher Strachey. Jos veikė keliolika valandų arba net eilę dienų, naudojant keletą milijonų kainavusius kompiuterius tam, kad sukurtų vos keliolika minučių trunkančią muzikinę atkarpą. John Chowing — metais sukurtas kūrinys, naudojant FM sintezę, ir tai, kad buvo plačiai paplitusios nebrangios skaitmeninės mikroschemos ir mikrokompiuteriaiatvėrė galimybę naujos kartos, realiame laike skambančios kompiuterinės muzikos kūrybai.

Apie devinto dešimtmečio pradžią mikroprocesorių pagrindu veikiantys kompiuteriai pasiekė tokį ištobulinimo laipsnį, kad, naudojant ganėtinai paprastas maišiklis pažintys melbourne ir algoritmus, jais buvo įmanoma kurti naujos kartos realiame laike atliekamą kompiuterinę muziką. Techninė pažanga[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Kompiuterių pajėgumo ir programinės įrangos, naudojamų kaip skaitmeninės perdavimo priemonės, techninė pažanga žymiai pakeitė kompiuterinės muzikos kūrimo ir atlikimo būdus.

Naujausios kartos mikrokompiuteriai yra pakankamai galingi, kad jais būtu atkuriama itin rafinuota audio sintezė, grindžiama plačiausia įvairiai traktuojamų algoritmų skale. Dabartinės kompiuterinės muzikos sistemos ir jų naudojimo būdai yra taip labai persmelkusios visas su jomis susijusias sritis ir taip tampriai suaugusios su muzikos kūrybos procesu, kad mes šito kitaip nė neįsivaizduojame: kompiuterių pagrindu veikiantys sintezatoriaiskaitmeniniai garso maišikliai ir garso efektų epizodai yra tokie įprastiniai, kad, kuriant ir įrašant muziką, naudojimasis skaitmenine, o ne analogų technologija tapo taisykle, ne išimtimi.

Moksliniai tyrimai[ truckers dating website maišiklis pažintys melbourne vikitekstą ] Nežiūrint to, kad šiuolaikinė kultūra persmelkta kompiuterinės muzikos, šioje srityje vis dar vyksta daug naujo, nes mokslininkai toliau tyrinėja naujus ir įdomius kompiuteriais išgaunamos sintezės, kompozicijos ir muzikos atlikimo būdus.

Kompiuteriais kuriama muzika[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Kompiuterių generuojama muzika yra tokia muzika, kuri kuriama kompiuteriais arba jie yra kaip pagrindinė muzikos kūrimo priemonė.

Nors kiekvieną muzikos rūšį, kurioje kuriant ir atliekant naudojami kompiuteriai, dalinai galima vadinti kompiuterine, kompiuterių itin platus pritaikymas pvz.

Galima išskirti dvi kompiuteriais kuriamos muzikos rūšis: muzika, kurios partitūra sukurta kompiuterių pagalba ir skirta žmonių atlikimui, ir tokia muzika, kuri kompiuteriais kuriama ir jais atliekama. Daugelyje muzikos žanrų medžiaga yra tvarkoma, sintezuojama ir kuriama, naudojant kompiuterius.

Kompiuterinė muzika

Kompiuteriais kuriamos partitūros žmonių atlikimui Dar prieš kompiuterių atsiradimą yra buvę daug maišiklis pažintys melbourne kūrimo sistemų.

Viena jų — Musikalisches Würfelspiel sistema, kurioje, metant kauliuką, iš didelio trumpų muzikinių frazių rinkinio buvo atsitiktinai išrenkami atskiri taktai. Juos sujungus į frazes, buvo sukuriamas muzikantams atlikti skirtas kūrinys.

Nežiūrint to, kad tokie kūriniai nebuvo kuriami kompiuterių šiuolaikine prasme, juose buvo naudojama esminė nesistemingo derinimo technika, kartais naudojama kompiuterinėje kompozicijoje. Skaitmeninę kompiuterinę muziką pirmą kartą pasaulyje sukūrė Australijoje programuotojas Geoff Hillnaudodamas CSIRAC kompiuterį, kuris buvo išrastas ir pagamintas Trevor Pearcey ir Maston Beardbet juo buvo galima groti tik įprastines tuometines dainas.

Toliau, vienas iš pirmųjų kompiuteriu kūrusių muziką kompozitorių buvo Iannis Xenakis. Jis rašė programas FORTRAN kalba, kuriančia skaičių duomenis, po to juos paverčiant tradiciniais muzikos instrumentais atliekamomis partitūromis.

  • Kompiuterinė muzika – Vikipedija
  • Kas manimi pažintys danielle campbell
  • Если вы немедленно уйдете, Совет забудет про вашу выходку.

Nors Xenakis galėjo tokią muziką kurti ir pats, sudėtingų tikimybėmis grįstų matematinių skaičiavimų pavertimą muzikos garsais jis geriau perleido galingiems skaičius dorojantiems kompiuteriams. Kompiuteriai taip pat buvo naudojami, siekiant pamėgdžioti senovės didžiųjų kompozitorių, tokių kaip Mocartasmuziką.

Šios technikos atstovas- David Cope. Jis kūrė kompiuterines programas, analizuojančias kitų kompozitorių darbus, ir jų stiliumi rašė naujus kūrinius. Kompiuteriais kuriama ir jais atliekama muzika Vėliau tokie kompozitoriai kaip Gottfried Michael Koenig ne tik kompiuteriais rašė partitūras, bet taip pat jais išgaudavo muzikinius garsus. Koenig sukūrė algoritmines kompozicijos programas, kurios apibendrino jo paties naudojamą serijinės muzikos stilių. Tai nebuvo visiškai tas pats, kuo užsiėme Xenakis, nes jis gilinosi į matematines abstrakcijas, siekdamas nustatyti ribas, kiek jos gali būti pritaikomos muzikoje.

Koenig sukurta programa matematinius veiksmus vertė gaidas reiškiančiais kodais. Juos buvo galima perrašyti ranka muzikinių ženklų pavidalu ir tada atlikti muzikantams.

Vėliau jis išplėtė šių principų panaudojimą sukurdamas ištisą jų sintezės sistemą, tuo įgalindamas kompiuterius kurti garsus tiesiogiai. Visas šias programas Keonig sukūrė septintame dešimtmetyje, dirbdamas Maišiklis pažintys melbourne Utrechto miesto Sonologijos institute. Koenig ir Xenakis kompozicijos technika naudojama ir dabar. Kai kurių minėtų programų pagrindas-fraktalinė geometrijakai MIDI gaidos užrašomos fraktalais arba fraktalų dariniais.

Nors tokios programos labai paplitusios ir nemuzikiniuose sluoksniuose maišiklis pažintys melbourne vadinamos įmantriomis priemonėmis, į jas yra gilinęsi taip pat kai kurie muzikantai.

Kuriant algoritminę muziką ir kalbant apie algoritmų meną apskritai, daugiausia įtakos turi ne sukuriami dariniai, o jų parametrai.

Kompiuterinė muzika

Taip, pvz. Naudojant kitas programas, matematinėmis formulėmis ir nekintamaisiais yra išreiškiamos ištisos gaidų sekos. Šiuo būdu iracionaliaisiais skaičiais sukuriama begalinė gaidų seka, kur kiekviena jų-esamo skaičiaus dešimtainė išraiška.

Tokia seka gali būti paversta atskiru kūriniu arba tiesiog naudojama kaip medžiaga tolimesniam darbui. Daugeliu asmeninių kompiuterių dabar galima sėkmingai naudotis šiomis programomis ir kartais net dar sudėtingesnėmis jų gatvė greitasis pažintys baker, tuo tarpu prieš keletą dešimtmečių jų veikimui būtų prireikę paties galingiausio universaliojo kompiuterio.

Pažinčių svetainė fdating programų, kuriomis atkuriamos žmogaus balsą primenančios melodijos, naudojant beribę frazių duomenų bazę.

Vienas tokios programos pavyzdys yra Band-in-a-Box, kuria, beveik visiškai nedalyvaujant žmogui, kuriami džiazo, bliuzo ir roko instrumentiniai solo. Kita programa, Impro-Visor, kuriamos frazės ir ištisi solo numeriai, naudojant stochastinį kontekstą be gramatikos. Pastaruosiuose kūriniuose maišiklis pažintys melbourne sukūrė garsinę plotmę, naudodamas garsinius juostinių kilpų mėginius, tiesiogines radio trumpąsias bangas ir sinusinius bangų generatorius. Kompiuteriais kuriama algoritminė kompozicija Kompiuterinė algoritminė kompozicija CAAC vadinamas algoritminės kompozicijos technikos panaudojimas ir įgyvendinimas kompiuterinės įrangos pagalba.

Pats pavadinimas padarytas iš kitų dviejų, kurių kiekvienas nebebuvo vartojamas dėl nepakankamo aiškumo. Muziką, parašytą, naudojant gaidų ir sekvencijų programinę įrangą, būtų galima laikyti kompiuterinės kompozicijos produktu. Vaizdų pagrindu kuriamos maišiklis pažintys melbourne įrašai Tai- tam tikru mastu naujas sumanymas, nes muzika kuriama susijusių vaizdų pagrindu. Šio proceso metu analizuojamas vaizdų spalvos sodrumas, kartu apskaičiuojant filmuotos medžiagos trukmę. Vartotojai pasirenka muzikos stilių įrašas kuriamas, naudojant video analizės duomenis ir vadovaujantis pasirinkto muzikos stiliaus taisyklėmis.

Sukurta muzika yra neapmokestinama, nes patys vartotojai yra jos kūrėjai. Sisteminė improvizacija Sisteminė improvizacija kuriama, naudojant kompiuterinius algoritmus ir turimą muzikinę medžiagą. Tai dažniausiai atliekama įmantriai perdirbant muzikines maišiklis pažintys melbourne, gautas iš esamo muzikos kūrinio tiesiogiai arba iš anksto įrašant.

Siekiant sukurti įtikinamą tam tikro stiliaus improvizaciją, sisteminės improvizacijos metu naudojami sisteminės paieškos ir šablonų sulyginimo algoritmai, kuriais analizuojami sukurtos muzikos pavyzdžiai.

Šis kompiuterinės improvizacijos būdas skiriasi nuo kitų algoritminės kompozicijos būdų, kuriais muzika kuriama neanalizuojant turimos muzikos pavyzdžių. Statistiniai stiliaus modeliai Stiliaus modeliavime muzikinę plotmę būtina išreikšti kompiuterinėmis priemonėmis, atrenkant svarbiausius stilistinius duomenis. Statistikos principas yra naudojamas, siekiant išvengti bereikalingo šabloninių žodyno terminų naudojimo ir jų pasikartojimo, kurie vėliau yra pergrupuojami, taip sukuriant naujus muzikinius duomenis.

Stilių maišymas įmanomas, analizuojant duomenų bazę, kurioje yra daug įvairių muzikos stilių pavyzdžių. Sisteminės improvizacijos panaudojimas Sisteminė improvizacija skatina muzikinį kūrybingumą, suteikdama galimybę naudotis sisteminiu turimos muzikos modeliavimu ir struktūros keitimu.

Šiame procese atsiranda natūralus ryšys su muzikantu, išnyksta muzikinių algoritmų kodavimo poreikis. Koncertinio atlikimo metu ši sistema keletu įvairių būdų atnaujina muzikanto medžiagą, atlikimui suteikia semantinį lygį, realiame laike išradingai perdirba atvejis online dating pakeičia medžiagą.

Neoperatyvioji sisteminės improvizacijos versija maišiklis pažintys melbourne, bandant sumaišyti kelis stilius, tai- būdas, kurį įkvėpė Vannevar Bush memex įsivaizduojamoji mašina.

Ji pagrįsta stilistinio modeliavimo Gerard Assayag ir Shlomo Dubnov bei improvizacijos kompiuteriu G. Assayag, M. Chemillier ir G. Grįžtant į istoriją, panaši technika buvo naudojama kuriant pirmuosius kompiuterinius kūrinius, bet neseniai ji virto daug tiksliau apibrėžiama alternatyva tiems nešiojamais kompiuteriais besinaudojantiems muzikantams, kuriems atrodo, kad atlikėjams dažnai trūksta patrauklumo ir žavesio.

Bendrai, šiuo metodu išreiškiamas daug platesnis požiūris: vykstant interaktyviam programavimui, kuriamos programos arba jų dalystuo pačiu jas interpretuojant. Tokiu maišiklis pažintys melbourne žmonės, kurių programavimo sugėbėjimai buvo daug kuklesni, slopino kodavimą kaip naujovę. Kai kuriose programose palaipsniui buvo sujungta realiame laike veikiantys valdymo įrenginiai ir gestikuliavimas pvz. Iki šiol muzikams-kompozitoriams retai pavykdavo vyksmo metu keisti programos kodus.

Šią vertingą patirtį dabar užgožia tokios kompiuterinės kalbos kaip ChucK, SuperCollider ir Impromptu.

Istorija[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Kompiuterinės muzikos vystymuisi didžiausios įtakos turėjo muzikos teorijos ir matematikos ryšys. Bendrai, naudojant CSIRAC, buvo atliekamas įprastinių kūrinių repertuaras, o ne plečiamas muzikinis mąstymas arba turtinami kompozicijos metodai, kurie dabar yra pagrindinė kompiuterinės muzikos sritis. Seniausi žinomi kompiuteriais sukurtos muzikos įrašai buvo užrašyti Ferranti Mark 1 kompiuteriu, metų rudenį, panaudojus Mančesterio universitete išrastu pramoninio tipo Baby įrenginiu.

Tai-veikla, kur dirbama lygiagrečiai, suvienytomis pastangomis, vykdant mokslinius tyrimus Princeton Sound laboratorijoje ir Queensland technologijos universiteto informatikos meno mokslinių tyrimo grupėje.

Doornbusch, Paul. Fildes, Jonathan June 17, Retrieved ISBN Allauzen C. Pavelka, G. Tel and M. Bar- tosek ed. ISBN X. Collins, N. Contemporary Music Review 22 4 : 67— Nuorodos[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Ariza, C.

Ariza, C. Dissertation, New York University. Berg, P. Boulanger, Richard, ed March 6, The MIT Press. Retrieved 3 October Chadabe, Joel. Chowning, John. Journal of the Audio Engineering Society 21, no. Collins, Nick Introduction to Computer Music. Chichester: Wiley. Dodge, Charles; Jerse